Įprasta automobilio variklio įšilimo temperatūra siekia 90 °C, nors ji gali svyruoti 75–105 °C ribose, priklausomai nuo automobilio modelio ir eksploatacijos sąlygų. Ši temperatūra yra gyvybiškai svarbi, nes variklis buvo sukurtas dirbti efektyviausiai ir ekonomiškiausiai būtent šiame diapazone. Nukrypimai nuo šios normos, tiek į viršų (perkaitimas), tiek į apačią (nepakankamas įšilimas), gali sukelti rimtų gedimų.  

Įprasta variklio įšilimo temperatūra

Daugumos automobilių variklių įprastinė darbinė temperatūra yra apie 90 °C. Naujesniuose automobiliuose ji gali svyruoti nuo 90 iki 105 °C, o analoginiuose prietaisų skydeliuose ši temperatūra atitinka rodyklės padėtį ties viduriu, tarp „C“ (šalta) ir „H“ (karšta) žymų. Varikliui įšilus iki 80–90 °C, termostatas atsidaro ir leidžia aušinimo skysčiui cirkuliuoti per radiatorių, taip palaikydamas optimalią darbinę temperatūrą. Esant 90-100 °C temperatūrai, variklis veikia efektyviausiai ir ekonomiškiausiai.  

Variklio temperatūros pokyčiai ir jų reikšmė

Variklio temperatūra gali nežymiai svyruoti priklausomai nuo vairavimo sąlygų, pavyzdžiui, ilgiau stovint spūstyse, važiuojant į įkalnę su didele apkrova ar esant aukštai oro temperatūrai. Tačiau pastebėjus, kad temperatūra pakilo iki pavojingos zonos ar užsidegė įspėjamoji lemputė, tai rodo rimtą gedimą, kurio negalima ignoruoti.  

Aušinimo sistemos įtaka variklio temperatūrai

Užtikrinti tinkamą variklio temperatūrą yra aušinimo sistemos užduotis. Norint, kad ši sistema veiktų efektyviai, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos komponentus:  

• Aušinimo skysčio lygis : Aušinimo skysčio lygis turėtų būti tarp „MIN“ ir „MAX“ žymų, kai variklis atvėsęs. Nepakankamas skysčio kiekis yra viena iš dažniausių perkaitimo priežasčių, kuri gali kilti dėl nuotėkio.  
• Termostato veikimas : Termostatas reguliuoja aušinimo skysčio srautą. Jei jis sugenda atviroje padėtyje, variklis nuolat aušinamas ir negali pasiekti optimalios temperatūros. Jei termostatas užstringa uždarytas, aušinimo skystis necirkuliuoja, o tai gali sukelti variklio perkaitimą.  
• Ventiliatoriaus ir siurblio darbas : Aušinimo ventiliatorius ir skysčio siurblys užtikrina skysčio cirkuliaciją ir aušinimą. Jų gedimas gali sukelti nekontroliuojamą temperatūros kilimą.  

Variklio perkaitimo ir nepakankamo įšilimo rizika

Tiek per aukšta, tiek per žema variklio temperatūra kelia grėsmę variklio ilgaamžiškumui ir efektyvumui.

• Perkaitimas: Variklio perkaitimas gali sukelti rimtą žalą, įskaitant variklio galvutės deformaciją ar įskilimą, sugadintas tarpines, išsilydžiusius sandariklius ar net variklio bloko įtrūkimus. Tai yra lėtai besivystantis procesas, kuris gali tapti katastrofiškas, jei ignoruojami išankstiniai įspėjimai.  
• Nepakankamas įšilimas: Nuolatinis variklio veikimas esant žemesnei nei optimaliai temperatūrai lemia prastesnį degalų efektyvumą, padidėjusias degalų sąnaudas ir išmetamųjų dujų emisiją. Be to, šaltas tepalas yra tirštesnis, todėl neužtikrina tinkamo tepimo, o tai pagreitina variklio detalių nusidėvėjimą.  
• Terminio šoko rizika: Variklio perkaitimo atveju itin svarbu leisti varikliui atvėsti. Niekuomet nepilkite šalto aušinimo skysčio į karštą variklį, nes staigus temperatūros pokytis gali sukelti terminį šoką ir pažeisti variklio bloką. Prieš atidarant radiatoriaus dangtelį, būtina palaukti, kol variklis visiškai atvės.  

Apibendrinimas ir rekomendacijos

Įprasta variklio darbinė temperatūra yra apie 90 °C, o jos stebėjimas ir tinkama aušinimo sistemos priežiūra yra gyvybiškai svarbūs. Reguliarus aušinimo skysčio lygio tikrinimas, laiku atliekamas termostato ir ventiliatoriaus remontas, bei dėmesys bet kokiems įspėjamiesiems signalams padės išvengti brangių gedimų ir užtikrins ilgalaikį variklio veikimą.   Sources and related content

Visoje Lietuvoje skubiai superkame visų markių automobilius, visureigius, mikroautobusus ir kitas transporto priemones.